Rugio gėlės – melsvutės vosilkos
Už sodybos, pabalusio javo lauke.
Geltonuojančios dienos dar šiltos
Pasiklysta įkaitusio smėlio take.
Jau per kaitrą įvargę kombainai
Ūžia prietemoj dulkių vėlai vakare.
Tokios ūkanos drungnos pareina
Iš palaukės, paskendusios pieno rūke.
Sako, jog per Žolinę gandrai išskrido...