susikaupė...
susikaupė dangus po nakties šėlsmo,
švyti debesys meteoritais.
kaimynas murma:
— vėjas obelų šakas vėto,
nespėję obuoliai subręsti —
krenta.
nors vakare ir uždariau ne skrynią —
langą,
prisisapnavo keistas sapnas naktį.
virš medžių aureolės beždžionių takas,
einu aš juo,
einu —
paslystu.
krentu į juodžemį, atgal į žemę,
kur motinėlė, tėvas jau — seniai.
paklausei tu manęs:
— žole apžėlei?
-
obuolius surinksiu
gal kitądien.