Jūržolių dainą man padainuoki,
Ilgesio mano  trapioji Šviesa.
Žemė apsvaigus rudenio šoky –
Molžemy šnara dangaus vėsa.

Marios sapnuoja geismo miražą,
Mariose purpuro burių aidai –
...Blyškų atvėsusį rudenio dažą
Ašaroj Žemės vėl suradai?

...O Ji dar šaukia savo laimužę –
Šaltos akvariumo akys sekios –
Prie spalio kojų šalnoj sudužę
Saulės koralai Jūros plaukuos...
.......................................................
Surišo Jūrai rankas ir kojas –
Kam Tų bangų, juk nesaugu...
O ir Tas Vėjas išsišakojęs,
Argi Jis gali būti draugu?!

Na ir sukišo akvariuman Vėją
Su visa Jūra neramia –
Dvi akys saugot atskubėję
Jūrą ir Vėją... ir mane...

Po sielas mūsų naršės, žvalgės
Lyg savo pievoje gėlių –
Bijau, kad suskambės ten dalgiai
Ir tarp visų žalių šilų...