Netylėk, ką sakei, kad už posūkio baigiasi kelias –
Šis akligatvis buvo jau rudenio lapais išgrįstas.
Dar du žingsniai – nulaušiu tarytum alyvos šakelę
Savo rūpestį, meilę ir ilgesį... Pėdos paslysta
 
Ir susverdėju tuo nuolankiu: „O galbūt dar pastovim?“,
Akimis vis bandau įsiremt į sutrūkusį dangų...
Dar du žingsniai už posūkio – šito nejaugi taip nori?
Aš žengiu vieną žingsnį, žengiu – gal pakanka?
 
Paskutinis beliko... Tegul... Bus sunku – baigsis kelias,
Atsigręžęs tavęs nematysiu, nes posūkis trukdo.
............................................................................................
 
Vis laikysiu delnuos tą belapę alyvos šakelę –
Jeigu kelio nėra ir dangaus, tai nėra jokio dugno...