Jie oriai pražygiavo Upės gatve 
ir, nenoriai subridę į šaltą vandenį, pasikrikštijo. 
Gavę tarptautinius vardus ir marškinius
mistiškai tapo išrinktųjų šutve.
 
Tik nepriimkite tai asmeniškai:
visi jie liko geriausi draugai –    
net ir lovoj rasti kagėbė laiškai
ar (ne)mylimos žmonos, jų neišskirs.
 
Todėl gerai, kai vėliavų spalvos
mainos, kad yra pas mus metų laikai,   
nes jei oras vis toks pat ir toks pat –
neturim apie ką kalbėti.