Parduodu. Tik ūkį,
Ne dešimtį metų aistros,
Ne lopą žvaigždėto dangaus,
Kurios tyliai laša rugpjūty,
Ne taką, vingiuojatį
Iki šventoriaus brangaus,
Kur jausmo tikrumas
Pakviečia suklupti.

Parduodu. Tik ūkį,
Ne juodus našlystės metus,
Ne savo pečius,
Atitrintus iki pat gyvo kaulo,
Ne prašančius duonos
Dar čirpiančius gailiai vaikus,
Ne šituos namuos
Išvyniotų gyvenimų aurą.

Parduodu. Tik ūkį,
Ne kibirkštį menką vilties,
Likučiais iš butelio
Ciniškai, žiauriai užpiltą,
Ne kliedesius, baimę,
Kietumą bemiegės nakties,
Nenorą iš purvo pasiekto
Išbridus pakilti.

Tai perkat? Už kiek?
Nėr tokių pinigų.
Ne ūkiui įpirkt,
Bet prie jo čia išvardintiems priedams.
Tiek daug tuštumos,
Kad užpildyti auksu sunku.
Nepirksit? Na, ką gi,
Teks mirt savo vietoje.