Beržų bures išskleidusi,
           per jūrą balto rūko
rasota smilgų valtimi
          išplaukusi, pasuko

žiedus išbarsčius vasara
           į rudeninį krantą,
dienas kur kerpa vakaras –
          trumpėdamos jos krenta,

lyg nužydėję žiedlapiai
          pro kiaurus vėjo pirštus –
ilgėjančiuos šešėliuose
          pradingsta, tyliai miršta

svajonių mano vasara,
          sudužusi į krantą,
kur rudeninio ilgesio
          sparnais rugpjūtis skrenda...