Iš dangaus aukštumų — į juodžiausią degutą...
Gal pamurdo todėl, kad užgrūdinta būtum?

Kol neatimta, ar bent žinai, ką turėjai?
Likus šukių krūva ragins tapti kūrėja:

Sudygsniuot, sulypdyt nors kreivai, nors nedailiai.
Tik dangaus nematyt. Iki ašarų gaila.