Kaip noris savim pagroti
Lyg būčiau smuikas ar fleita.
Bet tu išeini į gruodį
Ir, rodos, basa, kad eitum
 
Per savo tuštybę sniego,
O galbūt tuštumą gruodo.
Ir gilūs pėdsakai lieka –
Tikri, bet nesusapnuoti.
 
Ir jų neužpusto pūgos –
Tik forma kažkiek pakinta.
Narvely miega papūgos
Ir laikrodis miega ant spintos.
 
Tik laikas mūsų nemiega –
O kas, pasakyk, jį prikeltų?
Gilyn vis brendi per sniegą
Lyg kojų basų negeltų.
....................................................
 
O gal per toli tau eiti
Ir gal jau gali sustoti?
Lyg būčiau smuikas ar fleita –
Tau noriu savim pagroti.