Gal buvo Baltramiejaus, gal Krištolinė naktis,
Kai ieškojau mirties sąrašuos savo vardo?
O kaip tada neramiai rangės angis,
Nes šaukei ateiti į mišias Novus Ordo.
 
Kaip nervingai ruseno žvakės dagtis –
Nors nebijojau tylaus juodo vargo,
Nejutau baisios audros – per naktis
Saugo tas pats vardas Angelo Sargo.
 
Su juo man ėmė dieviškai sektis
Visur – meilėje, karuose, loterijose,
Todėl su vardu negaliu blogai elgtis.
 
Jo raidės veikia lemties misterijose.
Mirtis meilikauja: gaila, gimei tik kartą...
Žinau, ir mirsiu neišdavęs vardą šventą.