Aš juk netikiu tuo, kad pavasariai būna per greitai.
Ir dar netikiu rudeniais, nors tas nuogumas ir blaško,
Nes čežėjimas lapų, kokia kryptimi benueitum,
Ir tirpimas, tirpimas, tirpimas akių tartum vaško...
 
Ir šešėliai trumpyn, bet vis tiek tokie ryškūs kaip vakar.
Tik lietaus gal per daug, bet ir jis kada nors pasibaigia.
Mes pražilom kažkur viduje daug giliau ir nesakom:
Aš laiminga buvau. Aš laimingas buvau... Ak, nereikia
 
Mums gyventi, kas bus arba buvo per tamsiai ir maudžia,
Tu paklausk šios dienos – atsakys, visada atsiliepia.
.............................................................................................
 
Pasiimki eiles, čia tikėjimą savo įaudžiau,
Nes aš netikiu rudeniais.
Tik apsiniaukę...
Dar liepa.