Čia Smėlynė – čia mano namai
           prie upelio gyvų vandenų,
nors žinau – čia esu laikinai,
          bet džiaugiuosi, kad čia gyvenu –

gyvenu po svyruokliais beržais,
           jie linguodami linki sėkmės,
o birželio tyliais vakarais
          aš klausau upeliuko tėkmės –

jos klausau ir širdim ją geriu,
           apipintą paukštelių balsais,
ir dėkingas Tau „ačiū“ tariu,
          kad man leidi prabust vakarais

ir girdėti atverta širdim,
           ką be žodžių į širdį kalbi,
ir žinoti, kad Tu su manim,
          ir dėkot, kad mane atrandi

toj Smėlynėj – čia Tavo namai
           prie malonės gyvų vandenų –
pasodintas aš čia amžinai
          ir laimingas, kad Tau gyvenu.