Šįkart meilės nereikia – tik noriu kalbėtis,
Išsilieti, kas slegia ir drumsčia jausmus.
Pavargau nuo tylos, nuo kasdieniškų niekų,
Maišalynėj minčių tartum pelkėj – klampu.
 
Galvoje susimaišę daiktai ir problemos,
Kaip surasti galus ir į vieną surišt?..
Nesijungia taškai ir nesibaigia temos,
Net ir nakčiai atėjus neleidžia užmigt.
 
Aš tik noriu kalbėtis – žinau, palengvėtų,
Pasitrauktų tolyn liūdesys įkyrus.
Juk jauti, kad abu tebetrypčiojam vietoj,
Kad bildukai tylos griauna mūsų namus.