laukiu rudens

kad galėčiau skaičiuoti krintančius medžių lapus
pramindžioti takus išskrendančioms gervėms
pinti voratinklius prieš miegą
ir išlyti visą pilkumą iš savęs

tik
nelaukiu vėlinių
nežinau 

ar išėję mus prisimena
spalvotai