Mus čia, kur dūzgesio pilna
Ir medumi pakvipus liepa,
Užklupo vakaras... Eime,
Ko neberadome – paliekam...

Su vienišuoju mėnuliu
Jau pulkas debesėlių plaukia...
Kažkur prisėta ir žvaigždžių,
Bet jos – ne mudviejų palaukėj.

Ir kas, kad debesis nušluos
Įsibėgėjęs vėjo gūsis,
Ne mums dangus žvaigždes sijos –
Juk skėlėm pilnatį per pusę...