Taip viskas įprasta
Taip viskas įprasta —
Žiedai, žiedai...
Ir ko stebėtis?
Siaučia liepa.
Gėlėti vasaros plaukai
Ne tik sodely,
Pievom driekias.
Ir dar viena
Sulaukta, tavo.
Tik pats žinai,
Jos neužteks.
Netruks, ir rodysis,
Kad tik sapnavos,
Jog akys glostė lelijas.
Bandysi nuotrauka sugauti
Akimirką
Spalvų versmės.
Tik laiko,
Laiko neapgauti —
Jis kaip tekėjo
Ir tekės.
Taip viskas įprasta,
Kaip senas sapnas.
Galbūt prabusi
Lapkrity.
Žiedų nebus,
Tik klevo lapas
Gulės sušlapęs patvory.
Kol kas sapnuok...
Juk nieks nežino,
Kas būna žemėje tikriau:
Ar liepa,
Skęstanti gėlyne,
Ar ilgesys,
Kai dingsta jau?