Nereikia žodžiais virpinamo oro —
Pro karčią patirtį manęs jis nepasieks.
Migla į veidą — geiduliai ir norai.
Kas bus rytoj, tau jau dabar vis tiek.

Pati svaigau ir net ne vieną kartą,
Tačiau pačiu laiku susivaldžiau.
Po to jau mano visos triumfo arkos,
Kai baltinių ant stiebo nepriklauso džiaut.

Man reikia perskaityt tavęs nors vieną skyrių,
Suprast, suvokt, pateisint, patikėt.
Kas tavyje sudygo, kas pražydo, mirė?
Ką reiškia tau orumas ir garbė?

O visa kita? O be proto aistros?
Jos itin menkos, pačios jei užges.
Tereikia kibirkšties, kad įsipliekstų gaisras,
Bet abejoju, ar tikrai tavęs?