Patogiau susiriesk, taikau peržergt tave,
Neulbėjimo slenksti nuspardytas,
Argi tu sukliudysi išplūst į erdves?
Suturėsi, jei keiksi ir barsi?

Ar sudrumsi džiaugsmingąją slinktį minčių?
Tulžimi prastą buitį apkartinsi?
Tu suvirpi, kai būtį bent žvilgsniu liečiu,
Nes stebi pats iš rūsio, ne varpinės...

Suplasnok, užgiedok. Gal apkvaistų galva
Nuo gyvenimo, bet ne nuo vyno,
Gal bent mirksnį mane tu suprastum tada,
Ko tiek metų lieki nepažinęs.

Gal išspaustum burtažodį vieną Prašau,
Atitart malonu būtų Dėkui.
Nori tiesą žinoti? Aš jau išskridau.
Link Rambyno ant šluotos. Gulėk sau.