Vakarinė kambario siena
Vangiai laižo žaros naują dozę,
Jau rituosi iš lovos, 
Nors smegenys miega,
Dar lipimui į sapną
Suvytos paklodės,
Nugulėta ranka ir jos pirštai neklusnūs
Niekaip rūbo sagų
Paskubom nesugraibo,
O tuo tarpu žara auga, plinta 
Po būstą,
Nuo šešėlių užuolaidų
Sienos linksmos
Ir vištiškai raibos.
Prasimarkstau akis,
Bet jos peršti it sklidinos žvyro.
Prasižioja burna
Nei tai zirzti, nei tai kudakuoti,
O šviesa tuo metu
Nesulaikomai žiro ir žiro,
Kol pravėrė būties
Aukštį, gylį ir plotį.
Kaipgi tokiu metu
Po blakstienų dangčiu
Vėl save uždaryti?
— Labas rytas, — pasklidusiai šviesai tariu,
Tegul bus labas vasaros rytas,
Tegul veržias į būstą mieguistą diena
Šienapjūtės kvapų prisirinkusiais vėjais.
Saulė kyla aukštyn,
Snūduriuoti gana —
Spinduliai darbui visą esybę prikėlė.