Juk išmesi,
Žinau, kad išmesi
Vyno perteklių,
Mano širdim jį sušluostęs,
Spjausi jausmą 
It sprangųjį kąsnį
Ir link tarpdurio.
Risiuos per skruostą?
Nemanau.
Sieloj sausros ir dykumos,
Sąšlavynai
Ir žeidžiančios duženos.
Iš namų — savo noru.
Negrįšime,
Savo rankom, kas šventa —
Uždusinta.
Kambary begyvena tik laikrodis,
Kiek sutrikęs —
Kažin, ką skaičiuoja?
Praeitis
Ant voratinklio laikosi.
Pats brangiausias
Nestovi ant kojų...
Kiek to buvusio alkio ir troškulio?
Kiek išbrinkusio
Spaudžiančio geismo?
Išsišluostyk manim, 
Išsišluostyk,
Jau vienatvei
Abu mus nuteisęs,
Pats pajuodęs 
Ir toks susikūprinęs,
Kad keli nebe pyktį,
Bet gailestį.
Iš jausmų liko 
Žeidžiančios duženos
Ir sutrikęs
Ne mudviejų laikas.