1. Ne
Jei tau trūksta meilės
ir bendravimo įgūdžių,
jei tave vienatvė kankina,
nelįsk į spintą –
ten dar vienišiau ir gūdžiau,
ten ir taip velniava.
Geriau nueik į lietuvišką kiną,
kaip kartas dabar rodo kapus,
vėl gaudyk dangišką įkvėpimą
arba iš istorijos semk palaimą – 
su juo pakilsi iš dvasios rūdžių,
iš juodos nuotaikos suodžių.
Bet geriausia, važiuok į kaimą,
į protėvių sodžių.
Ten auga sena obelis,
šiokius tokius vaisius sunokina...
Rūgštokus. Kelis.
Dar yra tvirta šaka viena...
Po ja ir pasibaigs diena.
 
2. Taip
Kai į langą grambuoliai
kaip akmenys krinta,
pasiimu vyno pintą
su ledu
ir pats mielai lendu
į pasakom ir mitais apipintą
kaimyno Jono bernautinę spintą.
Užsirakinu, užsižiebiu žibintą
ir landžioju po lentynas
tarsi labirintą.
Jei paklysiu – ne bėda –
uždegsiu baltus vestuvinius marškinius
ir, pasikinkęs kandžių pulką,
piršliu pasikvietęs tarakoną pridurką,
kaip per Jonines šoksiu
pasiutpolkę ir mazurką,
kad net kojinės dulka.
 
3. Gal?
Gal tau trūksta meilės?
Gal tave vienatvė kankina?
Psichologai ir kunigai
visada ragina:
nusipirk spintą –
į ją gali sugrūsti visokiausią šlamštą.
Tik, šiukštu, pats į ją nelįsk.
Ten tau bus blogai,
ten tau nėra vietos.
Ankšta.
Gal jau eisiu ieškoti kitos planetos?