1.

Gimt pavasarį — potvynio tramdyti jėgą,
Megzt į mazgą audringas gamtos stichijas,
Kelti tuos, kas be polėkio miega,
Ir iš kiauto į paslaptis užribio vest.

Gimt pavasarį — saldžiai rąžytis,
Nes pakirdo daigai, gemalai, žirginiai,
Ir pavidalus nesamus vytis,
Ligšiolinių lyg būtų mažai.

Gimt pavasarį — rasti sau vietą
Suraizgytoj velėnos minty
Ir nedrąsiai, bet skaisčiai žydėti
Iš to džiugesio, kad tu esi.

2.

Gimti vasarą — neštis daug saulės,
Nesibaimint šešėlių nei sutemų,
Imti džiaugsmą glėbiais, o ne saujomis
Ir pulke ryškiu šviesuliu būti.

Gimti vasarą — dosniai dalintis
Tarsi podėliai neištuštėja,
Nežinojimo tamsą praskinti
Nuo išbandymų nepasiliejant.

Gimti vasarą — būt šimtažiede,
Skaisčiaveide, kur kibirkštis žarsto,
Ir gyvenimą šitaip mylėti
Lyg nedyla ir neišsižarsto