Kava puodely liejas per kraštus.
Nei lašo alkoholio,
Ir nėra sielos brolio.
Tik laikrodis, tiksenantis metus.

Šaukštelis cukraus sukelia bangas.
Truputį pasuki – ant stalo tvanas.
Ir šokteli jausmų fontanas,
Karšti lašai nudegina rankas.

Širdis lyg lapas blaškosi krūtinėje.
Kur žemė, kur mėnulis?
Tarp jų žmogus – tik nulis,
O jo gyvenimas – audra vandens stiklinėje.