Didinga Ji – Šekspyro apdainuota.
Audringa Bacho Sielos kilnume.
Rami, kai Rafaelio nemirtingoj drobėj
Užmiega kūdikis Madonos glėbyje.
Tu Jos nerasi minios šurmuly.
Įskaudinta juodos širdies, palieka.
Net ir aistringo valso sūkury
Jos niekas nepakeis. Poete,
Žvaigždėtą naktį veltui ją šauki, –
Atleidžia tiktai tas, kuris nemyli.
Ji, išdidžioji, liks taurioj širdy
Ir nepasiekiama dvasios dykynei.
Tesaugo Sielos atmintis Jos šviesą.
Gyvenimas – Meilės Ikona. Telieka.