kaitra išblukino spalvas
o iš žiedų nektaras laša
apgaubęs rūpesčiu kalvas
pakilęs vėjas dulkes neša
žvelgi į pradalges tyla
lyg nukabintas senas sietas
o atviruke užmirštam
motulės apsiaustas skylėtas
nutolę dienos nuo namų
ir svirtis šulinio sutrešus
svajoji kaip dienas tavas
toks skalsiai mielas laikas neša
..............................................

kaitra išlukino spalvas
birželis jau sugėrė laiką
o į vidurnakčio kalvas
pažėrė dienos metų saiką