Buvo vakaras – liko dar rytas...
Prausia žvilgsnį, kur plaukus šukavo.
O ant stiklo – paukštis tapytas...
Sudaužysi – nei mano, nei Tavo.

Tai tik vėjui grojant smėlio gūsis,
Rankiojant į kitą veidrodžio pusę - - -