Vėjas nuvilnijo paupiu link klevo,
Žemėn išsiliejo balzgana šviesa.
Vėlei nuskambėjo, lakštužėle, tavo
Trelės ilgesingos ir naktis pilka
Šaukė išsiilgus, taršė mano plaukus,
Rankom (tartum tavo) glostė man pečius.
Godos išsūpuotos kaupėsi (lyg lauktų)
Kol nušvis pašvaistė ir nebus daugiau
Kelio rūku dengto ir tamsaus šešėlio.
Pėdsake rasotam atspindys dangaus
Žais ženklais slaptingais ir sapnuosis vėlei
Baltas ievų krūmas ir jaunystę šauks.