Triptikas pirmas.

Ji buvo bekraštė, didinga
Ir skaudžiai žalia, kaip lanka -
Ėjau Ja per sapną laiminga,
Paliesdama dangų ranka -

O Meilės Jūra dainavo,
Kad man nebūtų baugu -
Sidabras žvaigždžių visas tavo
Ant mano žaliųjų bangų

Ir tavo nedūžtantys vėjai,
Alsuoją daina vandenų !
...Žaibu  iš krantų atskubėjai
Ir pavertei viską švinu...


Triptikas antras.

Mane vis šaukė miegantys krantai
Ir žalios bangos, naktyje panirę,
O Tu iš tolių tolimų jautei,
Kad vėl giesme paliesiu geismo girią -

Aš Skausmo Jūrą perėjau Nakty -
Bangų virpėjo ašaros po kojų...
Jos žalios akys buvo taip arti,
Kad jas kasnakt kaip akmenį sapnuoju,

Kaip pimapradį molžemy ugny,
Kaip klaidų savo meilės labirintą -
O Tu Tiesa pro šalį praeini -
Ir angelų sparnai lyg  snaigės krinta...


Trečias triptikas

Žalioji jūra šaukė vis laivus -
Balti žvaigždynai raudomis pratrūko,
Lyg saulės šukė žiburys kimus
Akim rasų supavosi virš rūko,

Virpėjo bangos nuo alsavimo žvaigždžių
Ir nuo ledynų griaudėjančio juoko -
Lyg pievomis bridau virš vandenų -
Širdy smaragdo žaluma prinoko,

Bet neradau aš žvirkelio žaizdoto į namus,
Nors jūra tęsėsi per visą šalį,
O žalias jos tas šnabždesys ramus
Šnarėjo man, kad viską žemėj gali -

...Ir ji staiga išgėrė dangų ir žvaigždynus,
Ir mano trapų liūdesį žaliausią -
Ledėjančiais delnais nešiau ją per kalnynus
Prie Vartų Prarajos, kur sapno miglą prausia...