Tamsos delnai. Vienatvė alkana.
Ir dalgis rėžiantis spygliuotą tylą.
Lyg aidas kritęs ežeran, o gal daina
Arba tylus šnabždėjimas: aš myliu...
 
Žuvies akim ant kranto neviltis.
Tiesos vinis. Troškimų sausas medis.
Ir visa tai dabar kartu lieti
Save į bendrą laužą metęs.
 
Kartu degi, kartu smilksti,
Springsti prarijęs juodą dūmą.
Lyg būtumei sudėjęs per anksti –
Be skirtumo –
Svarbu, kad gautum sumą.