Galvijas vėjas šunį man pašiaušė.
O ir pačiam – aštriu grąžtu į ausį...
(Oi, daug jau kam neatsparus darausi!)
Ir eilės nepanėši į eiles...
Bus laikas – metai daugtaškius sules,
Ištraukalios sąsiuvinių siūles,
Kaip ir kabes, lankstytas iš vielos,
Bei paskutinį rimą iš galvos.
-----------------------------------------
Nebeišgirsiu, kaip šuva sulos...