Ir visą rudenį vien mintimis
Tarsi lubas plaštakėmis nuklos,
Ir lies krūtinę, veidą ir akis,
Trapiais sparneliais plasnos.
             . . .
Melsvais rūkais ges vakarai,
Giliu giliu ilgesiu alsuos laukai,
Tuomet, kuomet naktys trumpės,
Tarp pirštų sparneliai trupės.