Viltis išgyvent
bėgančios laiko mašinos
tikėjimo bėgiais kedena
širdies skilvelius
patikiu tau
savo akis
verkšlenančias
upių vagas
o juoko upeliais
svaiginas
tyla
kur sukūrėm tąnakt
kai dangų bučiavo diena dar
lytėjimas temdė akis
kruvinų vakarų
su žyme padabinta viduj
ją tepam senais tepalais
kad randą suėstų laiku
nenutilus miesto varpams
kur laiko mašinos virpės nuo garų iš manųjų akių