Čia tik langas, tik paprastas vasaros langas,
Kai žaidžia šešėliai jame.
Šėlsta obelys senos, pasistiebusios eglės
Spalvų ir gėlių siautime.
 
Valandėlė, kita, vakarėjant sutems,
Gal tik mėnuo išdrįs pasibelsti,
Bet spalvotų žiedų atsimerkt neišmels,
Teks vienam stiklo pasakoj balti.
 
Nedaug kartais reikia — tik akimirkos blyksnio,
Tik lašelio vaizduotės lakios,
Tada namo lange pasiseks tau išvysti
Būtinai naują veidą dienos.
 
Tegul bus trumpalaikis, kaip žiedai jazminėlio,
Taip suskubo nusnigt ant žolių,
Kaip ir žydinčios pievos margos vasarėlės,
Kur nubėgs eilėmis pradalgių.