Imk truputį žvaigždžių sulos...
Nesakyk, kad tokios nebūna.
Šunys budi ir garsiai los,
Jei tiktai matys mūsų kūnus.
 
Ar užuos, ar išgirs, pajaus –
Šiurps oda ir tirtėsim mudu.
Jaunatis juodą dangų pjaus
Ir po tamsą blaškysis judai.
 
Ten – žemai. Danguj jų nėra.
Čia – tik mes, lojimas – iš Žemės.
Švies po kojom, tirps Venera –
Mes aukščiau negu Dievas lemia.
 
Ir todėl gerk žvaigždžių sulos –
Svaik kartu, kaip esi įpratus...
..............................................................
 
Apačioj šunys los ir los,
Kai dardėsim Grįžulo ratuos...