Ramintos šaltinėly pavargus diena pasirąžė.
Tyvuliavo, klegėjo šurmulyje Obelių versmė.
Saulė rankomis šventę pavasario nešė.
Obels žiedo gražiausia, skambiausia giesmė.
 
Ir skambėjo, aidėjo virš Obelių pakilus
Ta giesmė kaip tyriausi balsai angelų.
Ar matei, į upelį kaip snaigės vis byra
Trapūs žiedlapiai nuo apsnigtų obelų.
 
Virš bažnyčios pakilo balsai dainorėlių
Kaip lakštingalų trelės, pulkai vyturių.
Skambią giesmę ir žiedlapių žarą sugėrė
Šaltinėlis. Ir užtai savo mažą miestelį myliu.