kruvinom šaknim išrausiu,
nesvarbu, nes nieko nebejausiu.

o vėliau, kai aš supyksiu,
imsiu žiedus ir švaistysiu.

jie nurims ant pilko tako
lyg numirėliai iš kapo.

gal tada ir tu išeisi, 
nes jau nieko nebegeisi.

vėlei liksiu aš viena
su šaknim savam delne.