Per birželio vasarvidžio brydę
Įkaitusi diena priguls upės pavėsy.
Žaliajam vasaros krepšy žiedų prikritę,
Bet vieną žiedą juk ir tu įdėsi.
 
Siūbuos žolė apgirtusi nuo vėjo.
Vėjas šakas lyg pjūklu brūžins.
Pasekt birželio pasaką norėjau,
Kurią pradėjo sekt gegužis.
 
Užkris rasa ant mūsų basų kojų,
Tarsi nuslydus balto šilko skraistė.
Ar tu juokeis, ar gegužė kvatojos,
Pakilusi iš žalio, žalio raisto.
 
Palies mus vakaro vėsa  šaltokais pirštais.
Pabirusius žodžius surinks nuo tako.
Meilė gyva ir niekados nemiršta,
Kai ją vedies lyg vaiką per birželio taką.