Ach, kaip noriu aš panerti... Į medų šio pavasario, nes jis pasitaikė laikiniausias... Kojos piršto galiukas jau neria pirmasis, pirmasis išbando kokybę laikinumo, kokybė irgi svarbu, kuo mažiau valandų, tuo mažesnė tikimybė, kad užrūgs. Tik staiga stiklainio briauna ima tirpti – sėdynei vis mažiau vietos ir lagaminai vis kvailiau krenta į medų. Galiausiai krentu... Pražūtis garantuota – sekundė pirmajai meilei, sekundė pirmajam, sekundė mano vaikui, sekundė tavo vaikui, sekundė amžinybei... Reikėjo klausyti mamos, pasiimti nardymo akinius.