Tavo žodžiai tartum paukščiai iš sutemų
Alkani ir ištroškę, iš delno lesantys nerimą,
Suspurdėję išslysta, neria tiesiai į nežinią,
Užuovėjom slenka ir paslepia paraštę.
Tavo žodžiai lyg blyksniai nesutrypiamų atšvaitų,
Išberti ant kasdieninių šukių išaštrintų.
Giliom siūlėm minčių įsikibus suglamžytų atlapų,
Puslapių – mūsų būties, valandų...