Klausaus nakties, ramios nakties.
Girdžiu, kaip šnara našlaitėlės žiedas.
O nuo tylios lakštingalų giesmės
Pirmoji ašara nurieda.

Auršos taku diena jau brenda
Dangaus skliautu, laukais.
Pablyškusi pro langus ji lenda.
Viską sudrėkindama rasos lašais.

Ir aušrai pilnai įsidienojus,
Atsiskleidžia negandos nakties,
Bet ryte, žmogau, dar nežinosi
Išaušusios dienos paslapties.