Ramstosi dangumi išsiilgę akys,
Žemės sodų žiedlapių laivais išplaukę.
Stiebiasi rankų piršteliais skiauterėtais paliesti nektaro taurę –
Tik gurkšnį pavasario: žalio, kvepiančio, gėlėto...
Ir taip visada – skubėjimuose mirksnių,
Žavesy žvaigždėto tinklo sapno.
Tik lašelis nektaro...