Ieškau savęs, o veidrodžiai rūkuos
Paslėpti bando tunelio gilumą,
Gaudo mintis. Per naktį neatstos,
Sugniauš į kumštį ir paslėps. Aklumas
Plėsis many. Arkadoj sutemų
Išbalusios nakties keistų ūžimų
Aidas pasklis ir tolins nuo namų
Mėnulio plonas siūlas. Net užkimus
Šauksiu mintis ir akys vis ieškos
Savęs nematomos toj amžinybėj.
Klaidu labai ir veidrodžiai rūkuos...
Paklydusių kaip aš tokia galybė!