išdildyk ilgesį iš 
mano atminties
ugnies liepsnelėmis
dvi žvakės šoka
jaučiu ištirps 
šešėliuose nakties
pavogtas bučinys 
smaragdų tako
išdildyk ilgesį 
rytų aušra
kai lūgnės supasi 
mediniais luotais
ne tavo širdgėla 
čia su rasa 
skandinama lašais
už medžių guoto
išdildyk ilgesį  
kai netenku 
aš savo gyvasties 
ant tavo lūpų
ir vėl lietus išlijo 
vėl nušvis 
numirštame 
bet ne kiekvieną 
dieną