sodelis sielos rauna piktžolę
vos tik išdygsta iš juodosios žemės
atsikratyti to kas įtari – nereikalinga
pirma stotelė blunkančio gyvenimo

pavargusi, išsekusi, sulysusi
senutė sąžinė jums tiesia abejingą
                                             ranką
gyventi apsivijus vienu kryžiumi
ne pasmerkimas ne šlovė
svarbiausia tau –

ir ne vienatvė