* * *
* * *
Šią naktį
mėnesiena ryški kaip vaikystėj.
Namo kampas
aiškia linija padalinęs kiemą pusiau.
Mudu –
aš
ir ištįsęs,
juodas praeities mano šešėlis,
Įsiklausę,
virpėdami laukiam,
kol iš tamsos
mama vakarienės pašauks...
Suskardens,
pašaukti vardais,
kažkur išsiblaškę vaikystės draugai.
Praamžių tyla!