Tirštėjančios vakaro sutemos,
Užvėrusios dienai duris,
Nutraukė ir sakinį: Būtume...
Nežinom, deja, net kuris

Užbaigt jį lig taško turėjome,
Tačiau laikas jo neatims –
Nutolstame... vėl priartėjame,
Kol skirtos mums dienos sudils...