Šventasis Tėvas sugalvoja visko
Ir sprendžia – lyg kirviu per laiko tortą –
Naujus žodžius įrašė obeliske,
Atnaujinęs, kas vakar buvo kurta.
 
Ribos griežtumą švelnino ir trynė
Pranciškus šventas – tikras katalikas.
Uždėjęs komunistų piligrimui
Kančios spygliais pašventintą vainiką.
 
Žmogaus kančia vienodai išmatuota
Maldos žodžiu, tikėjimu ir meile –
Šios amžinybės garbingumo kvotos
Visiems šventiems ir didelės, ir kvailos.
 
Laikykim jas tik didelėm – geriausia –
Mums niekas žodžio priekaištais nesaldins.
Bet pagarbos vežiman nesukrausi,
Nors jos nevarpo net tamsybės kandis.
 
Tik kas iš to? – Numirę negyvena.
Gyvieji tas relikvijas tetampo,
Tu būk Neronas ar skambus Verlenas,
Lemtis viena už amžinybės kampo.