Nuo pat ryto svajingai, tyliai
Lietus nepavargdamas lyja.
Barbena, stuksena, šiurena
Kiekvienas lašelis – į žemę,
Į medį, į žolę, į gėlę,
Į dulkiną akmenėlį...
Aprasoja, suvilgo, pagirdo
Ir delnus, ir plaukus, ir širdį,
Ir viltį, ir nerimą keistą,
Ir žodį, laisvėn  išleistą...

Ramiai, nepavargstamai, tyliai
Nuo pat ryto lyja ir lyja...