Ne, namai — tai ne pamatas, sienos ir stogas,
Tai labai ypatinga vieta,
Kur tu atskiri gerą nuo blogo,
Kur panūsti šią būtį suprast,
Ko šešėliai ilgi nesiraito,
Atspindžiai ko neskęs vandeny,
O garbė daug brangesnė už daiktus,
Čia karalius be skeptro esi.
Čia diena — visas kryžkelių šimtas,
O darbeliai čia tau ne vargai,
Anei pririštas, nei pakabintas,
Bet išėjęs ilgėjais, grįžai.
Ne dėl pamato, sienų ar stogo —
Dėlei čia išgyventų jausmų,
Ko nerasi blizgiuos kataloguos,
Bet kas tikra, graudu ir brangu.