iš dvasios syvų
Tėve
pavasaryje vėl
pražydo jazminas
 
juk iš dvasios syvų
Tėve
leidai
žydintį Sūnų
kančiai ir mirčiai
 
supratau
Tėve
kad jazminas
žydėtų sausyje
 
už gyvybės ribų
į nepažįstamą būvį
nebūnant būti dvasioje
 
kuo
 
įteisinant
mirtis nėra Niekas